##registracija##

Vardas
Etternavn
##elektroninis-pastas##
Slaptažodis
##pakartokite-slaptazodi##
Registruotis

Žemaitiu muziejos „Alka“ UŽDARYTAS REKONSTRUKCIJAI

Kartās būn, ka pats muziejos i̇̄r kāp iduomos ekspuonats so ėšskėrtėnė sava istuorėjė. Kāp tik tuoks i̇̄r Žemaitiu muziejos „Alka“ . Ons oficialē ikorts i̇̄r 1932 m. Gaunamū ekspuonatu kninguo pats pėrmāsis iraši̇̄ts ekspuonats i̇̄r Šv. Juona Nepuomuka medėnė skulptūra, ėšdruožta 1849 m. Nu patiū muziejaus užuomazgu bova renkama vėskas, kas apem žemaitiu istuorėjė ėr kultūra. Pradiuo ekspuozicėjė koklē glaudies trijūs – ketoriūs ėšnuomuotūs kombareliūs, bet jau ėr tumet solaukė lonki̇̄tuoju sosėduomiejėma: par pėrmus dvejus metus anū atvi̇̄ka 5000. Entuziastā vėsuo Žemaitijuo pradiejė rinkliava muziejaus pastata stati̇̄bā. Bova sorinkta 15000 litu. Prisėmindams tas dėinas, pėrmāsis muziejaus daraktuorios ėr dėdžiausis entuziasts Geni̇̄s Pranis rašė: „Daug kas ti̇̄čiuojuos ėš tū žmuoniū, katrėi Telšiūs muziejo statė, sakė, ka tuoki i̇̄staiga i̇̄r nārēkalinga, ka tas i̇̄r tik piningū barēkalings ėšleidėms ... “. Pradiejos stati̇̄bas, trūka liešū, skuolas kredituorems pasėikė 22000 litu. Daraktuoruos atsėsakė vėsū metu alguos. Žmuonis stati̇̄bā aukuojė mediena, žvi̇̄ra, metala sėjės pardonguoms. Telšiū amatū muoki̇̄klas muoksleivē darė longus ... Namažā piningū paaukuojė Mėlašios Oskars, Petrauskis Kipros, Gira Liudvis, Vaičiūns Pėtris ėr kėtė ži̇̄mė žmuonis ės vėsuos Lietuvuos.

Pastongas bova ne veltou. 1937 m. muziejos jau isėkielė i naujės patalpas – tas bova vėinintelē naujė muziejaus rūmā, tarpokario pastati̇̄tė Lietuvuos pruovincijuo. Žemaitiu muziejos „Alka“ par puora metu tapa vėino dėnamèškiausiu Žemaitėjės kultūras cėntrū, nuors ligi 1939 m. anamė dėrba tik daraktuorios ėr vali̇̄tuojė.

1940 m. sovietu valdžė pradiejė nacionalizoutė dvarus ėr i Telšiū muziejo vežtė paveikslus, skolptūras, kningas, dokamėntus ėr baldus ėš Tiškevičiū, Oginskiū, Pliateriū, Šuazeliū, Gorskiū ėr kėtū dvarū (tėi ekspuonatā ligi šiuol sodara muziejaus mena kolekcėjės pagrinda). Ka Lietova pasėikė II pasaulinis kars, Geni̇̄s Pranis ni dėinuos naapleida muziejaus. Vertingiausius ekspuonatus ons pakavuojė muziejaus slieptovie, kėtus – pas patėkėmus žmuonis kaimūs. Neveizont tuo, ka muziejaus tortā par vėsa kara bova ėšsauguotė, sovietu valdžė 1945 m. atleida daraktuorio P. Geni ėr isakė ėšvi̇̄ktė ėš Telšiū.

Nu 1948 m. i̇̄staiga bova vadėnama Telšiū kraštuoti̇̄ras muziejo, 1988 m. sogronžints istuorinis Žemaitiu muziejaus „Alka“ vards.

„Alka“ i̇̄r svarbiausis Žemaitėjės muziejos, katros ėšsamē pristata savėta tuo etnuograpėnė regėjuona istuorėjės raida, sopažindėn so krašta gamto, žmuoniū gi̇̄venėmo ėr kultūras palėkėmo.

Žemėlapis

Atsiliepimai