Registracija

Vardas
Pavardė
Elektroninis paštas
Slaptažodis
Pakartokite slaptažodį
Registruotis

Projekto aprašymas

Visais istoriniais laikotarpiais žemaičių gyvensena smarkiai skyrėsi nuo kitų etnografinių Lietuvos sričių gyventojų kultūros. Iki šių dienų žemaičiai yra išlaikę stipriausią etninį identitetą Lietuvoje. Čia kalbame specifine žemaičių tarme, kurią vietiniai vadina atskira kalba, išsaugoti senoviniai papročiai, tradicijos, kulinarinis ir kultūrinis paveldas. Visai tai galima pamatyti ir patirti keliaujant po Žemaitijos aukštumos regioną.

Amatai

Norint pažinti tautą, būtina pažinti pagrindinius jos užsiėmimus ir verslus, darbo įrankius, pastatus, apsirengimą, papročius. Kiekviena tauta per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jai būdingas kultūros formas, rečiau sutinkamas kitose tautose. Beveik visi medžio apdirbimo meistrai savo amato išmokdavo iš tėvų, padėdami jiems meistrauti, dirbdami statybose. Kiti eidavo mokytis pas dailides, iš pradžių pas juos dirbdami be atlyginimo. Būdavo, kad amatai pereidavo paveldėjimo keliu. Dažniausiai būdavo paveldimi kalvio ir puodžiaus amatai, nes būdavo perimamos ir dirbtuvės. XX a....

Architektūra

Žemaitijos liaudies architektūrai būdinga tai, kad ji išliko mažiausiai paliesta praeityje taikytų Lietuvoje reformų. Žemaitijoje sodybos pasižymi dideliu plotu. Lyginant su kitomis Lietuvos etnografinėmis sritimis, trobesių jose daugiausia. Pilname žemaitiškos sodybos trobesių sąraše būdavo iki 10 statinių: namas (numas), klėtis, tvartai, daržinė, jauja, rūsys (šakniavaisiams laikyti pusiau į žemę įleista patalpa su stogeliu, ubladė (nedidelis pastatėlis su duonkepe krosnimi), bragas (šienui arba šiaudams sukrauti stogelis ant keturių stulpų), dengta žardinyčia arba žardai (žardinė),...

Piliakalniai

Žemaitijos gamtovaizdis ypatingas piliakalniais – prieš daugelį šimtmečių buvusios įtvirtintomis gyvenvietėmis. Ten dažnai stovėdavo ir vietinių valdovų pilys. Vietą tokiam piliakalniui mūsų protėviai rinkdavosi itin apdairiai. Ieškodavo kyšulio, ežerų pusiasalio, natūraliai susiformavusios didelės kalvos, kurią juostų upių slėniai, neišbrendamos pelkės. Profesoriaus A. Butrimo manymu, XIV a. egzistavo bendra visoms Žemaičių žemėms gynybinė – signalizacinė sistema: apie priešų įsiveržimą, įspėjimas iš Panemunės pilių užkuriamų laužų pagalba per trumpą laiką pasiekdavo centrines Žemaičių...

Ekspozicijos

Istorija

2019 m. Žemaitija švenčia 800 metų jubiliejų! 1219 m. pasirašyta Lietuvos ir Žemaitijos sutartis su Haličo kunigaikščiu. Iš šios sutarties matyti, kad Žemaitijoje stipriausi kunigaikščiai buvo Gedvilas ir Vykintas, savo valdas turėję vakarinėje arba pietinėje Žemaitijos dalyje. Žemaičių genties ir jų kalbos susidarymas buvo ilgas ir sudėtingas procesas. X tūkst. prieš Kr. įsikūrė pirmieji nuolatiniai gyventojai – elnių medžiotojai – Žemaičių aukštumoje (radinių iš šio laikotarpio randama Kontaučių–Platelių–Alsėdžių pažemėjime). Nuo III a. pab., prasidėjus tautų kraustymuisi visoje...
 

Mobilioji aplikacija

Mobilioji turizmo maršrutų aplikacija „Žemai.lt“ yra skirta Kretingos, Plungės ir Telšių gamtos ir kultūros paveldo objektams pristatyti. Aplikacija padės turistui rasti reikiamą informaciją greičiau, o šio krašto turizmo vadybininkai turės puikų įrankį komunikuojant su atvykeliais.
  • Galimybė naudotis be mobiliojo ryšio
  • Lankytini objektai
  • Maršrutų planuoklis
  • Audio gidas Žemaičių tarme
  • Kontaktai

Maršrutai