Registracija

Vardas
Pavardė
Elektroninis paštas
Slaptažodis
Pakartokite slaptažodį
Registruotis

Žemaičių muziejus „Alka“

Kartais būna, kad pats muziejus yra tarsi įdomus eksponatas su išskirtine savo istorija. Kaip tik toks – Žemaičių muziejus „Alka“. Jis oficialiai įkurtas 1932 m. Gaunamų eksponatų knygoje pats pirmasis įrašytas eksponatas – šv. Jono Nepomuko medinė skulptūra, išdrožta 1849 m. Nuo pačių muziejaus užuomazgų buvo renkama viskas, kas susiję su žemaičių istorija ir kultūra. Pradžioje ekspozicija kukliai glaudėsi trijuose–keturiuose išnuomotuose kambarėliuose, tačiau jau ir tada sulaukė lankytojų susidomėjimo: per pirmus dvejus metus jų atvyko 5 000. Entuziastai visoje Žemaitijoje pradėjo rinkliavą muziejaus pastato statybai. Buvo surinkta 15 000 litų. Prisimindamas tas dienas, pirmasis muziejaus direktorius ir didžiausias entuziastas Pranas Genys rašė: „Daug kas tyčiojosi iš tų žmonių, kurie Telšiuose muziejų statė, sakė, kad tai nereikalinga įstaiga, kad tai bereikalingas pinigų eikvojimas...“ Pradėjus statybas, trūko lėšų, skolos kreditoriams pasiekė 22 000 litų. Direktorius atsisakė visų metų algos. Žmonės statybai aukojo medieną, žvyrą, metalo sijas perdangoms, Telšių amatų mokyklos moksleiviai gamino langus... Nemažas pinigų sumas paaukojo Oskaras Milašius, Kipras Petrauskas, Liudas Gira, Petras Vaičiūnas ir kiti žymūs žmonės iš visos Lietuvos.

Pastangos buvo ne veltui. 1937 m. muziejus jau įsikėlė į naujas patalpas – tai buvo vieninteliai nauji muziejaus rūmai, tarpukariu pastatyti Lietuvos provincijoje. Žemaičių muziejus „Alka“ per porą metų tapo vienu dinamiškiausių Žemaitijos kultūros centrų, nors iki 1939 m. jame dirbo tik direktorius ir valytoja.

1940 m. sovietų valdžia pradėjo nacionalizuoti dvarus ir į Telšių muziejų vežti paveikslus, skulptūras, knygas, dokumentus ir baldus iš Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Šuazelių, Gorskių ir kitų dvarų (šie eksponatai iki šiol sudaro muziejaus meno kolekcijos pagrindą). Kai Lietuvą pasiekė II pasaulinis karas, Pranas Genys nė dienos neapleido muziejaus. Vertingiausius eksponatus jis paslėpė muziejaus slėptuvėje, kitus – pas patikimus žmones kaimuose. Nežiūrint to, kad muziejaus turtai per visą karą buvo išsaugoti, sovietų valdžia 1945 m. atleido direktorių P. Genį ir įsakė išvykti iš Telšių.

Nuo 1948 m. įstaiga buvo vadinama Telšių kraštotyros muziejumi, 1988 m. sugrąžintas istorinis Žemaičių muziejaus „Alka“ vardas.

Tai svarbiausias Žemaitijos muziejus, išsamiausiai pristatantis savitą šio etnografinio regiono istorijos raidą, supažindinantis su krašto gamta, žmonių buitimi ir kultūros palikimu.

Žemėlapis

Atsiliepimai