Senuosiuos Kretinguos kapėnies stuov mūrėnė neogotėkas stiliaus kuopli̇̄čė, pastati̇̄ta 1933 m. (1993 m. itraukta i Kultūras verti̇̄biu registra). Vielėniu dėina ana skė̄st žvakiu jūruo. Kėtuoms dėinuoms žmuonis pri kuopli̇̄čės atēn pasėmelstė, papraši̇̄tė ožtarėma. Čia gautas maluonės tarpokario net liuob būtė irašuomas vėinuoli̇̄na kninguo, vuo kai kuriuos svarbenės žėnotės spausdintas žornalė „Proncėškuonu pasaulis“.
Kou i̇̄patinga ta kuopli̇̄čė, diel kuo ana tabtrauk žmuonis? Īpatinga tou, ka anuo i̇̄r palaiduots žemaitis, katrou proncėškuonu vėinuolē tarpokario sėikė paskelbtė švėntoujo. Bova kaupamė rēkalingė švėntoma iruodi̇̄mā, bet sovietėnė Lietuvuos okopacėjė nutrauktė darbus ėr pradongėna dėdėlė dalė beatifikacėjės dokamėntu.
Tas žemaitis, vert švėntuojė varda – Pabrieža Jorgis (1771–1849), žėnuoms ėr kāp Tievs Ambruozėjos. Ons i̇̄r vėinuolis proncėškuons, muokslėninks botanėks ėr liaudės daktars. Anuo asmeni̇̄bė tuoki universali, ka kai kas J. Pabrieža li̇̄gėn so Leonardo da Vinčio.
Pabrieža Jorgis gėmė 1771 m. sausė 15 d. Lėnkėmu parapėjuo, Večiū kaimė. 1796 m. bova išvėntints konėgo. Būdams 45 metu omžiaus, istuojė i Tretiōji Šv. Proncėškaus (tretininku) ordėna – tapa vėinuolio Tievo Ambruozėjo. Valančios Muotiejos rašė: „Žmonis anuo pamuokslu kāp kuokė apaštala so dėdiausė atėdo klausa. Daug dėivuobaimingu žmuoniū tor anō ož vaduova kelie ėšgani̇̄ma, diel tuo konėgs Pabrieža kuožna dėina klausa valondū valondas ėšpažėnėma nusėdiejėmu. Nuoriedams dar ėr mėrės muoki̇̄tė žmuonis, parašė anėms kningelės. Pratė̄sk, Dievė, anam omžio ėr soteik tortinga puona, katras paraši̇̄tas par anō kningas ėšspausdėnės žmuonims paskelbto!“
J. Pabrieža parašė aple 50 darbū botanėkas temo, luoti̇̄nu ėr lietuviu kalbū botanėkas žuodi̇̄na, augalū morfologėjės lietuviu termėnū žuodi̇̄na, pėrmōji geograpėjės vaduovieli lietuviu kalbo, geograpėjės termėnū žuodi̇̄na, medėcėnėniu termėnū žuodi̇̄na, luoti̇̄nu kalbuos vaduovieli ...
Žemaitiu atmintie J. Pabrieža ėšlėka na tik kāp švėnta gi̇̄venėma žmuogos, bet ėr kāpdaktars. Vuo kāp aple J. Pabrieža rašė Tums – Vaižgonts: „Nuors tor gera spinta vaistū, bet gi̇̄dabeveik vėinuoms žuoliems. Dvėdešimt aštonts anuo celės nomeris ėr vėsos kuoliduorios liuobbūtė prakvėpės žuoliems ... Kuožna dėina liuob būtė daug lėguonu: muotrėškas liuob lauktėapatiuo, nes i aukšta, kor gi̇̄ven vėinuolē, muotrėškuoms iētė nagal. Vi̇̄rā leidamuoms valonduomsliuob atētė statē i celė. Atējos tam tėkram vėinuoliu rēkalaujamam laikou, ons liuob palėktėsvetius, liuob ētė i ontra kombari ėr kiaurā par tris valondas liuob klūpuotė priš Prikri̇̄žioutōji ėrmedėtoutė. Tik pabėngės dvasėškōjė praktėka, liuob baėšētė pas sava lėguonus ėr lonki̇̄tuojus“.
1849 m., rugi̇̄venės beveik 78 metus, Pabrėža Jorgis ti̇̄lē mėrė pu lėguonu prijiemėmavalondū basėmelsdams sava celie.
1993 m. skverelie, pri̇̄šās Kretinguos proncėškuonu bažni̇̄čė ėr vėinuoli̇̄na pastati̇̄tsbruonzėnis paminklos, katros ėšreišk kretingėškiu diekingoma savo krašta žmuogou J. Pabriežā.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą