Bukantės vietovė žinoma nuo XVI a. – anuomet tai buvo bajorų Bukončių valda, o nuo šios pavardės kilęs ir vietovardis. XVIII a. grafai Pliateriai įsigijo Šateikių dvarą drauge su Bukantės palivarku (palivarkas – nemažas atskiras ūkis dvaro valdose), kurį galima aptikti ir kitais pavadinimais: Mažosios Bukantės dvarelis arba Bukantiškės dvarelis. Bukantės palivarko sodyboje XIX a. buvo įsikūrusi ir ją prižiūrėjo nusigyvenusių bajorų Antano ir Julijanos Beniuševičių šeima. 1845 m. jiems gimė dukra – Julija Beniuševičiūtė. Ta pati Julija, kuri po vedybų gavo Žymantienės pavardę ir išgarsėjo kaip rašytoja Žemaitė, mums palikusi 354 literatūros kūrinius.
Bukantėje prabėgo dvylika pirmųjų būsimosios rašytojos gyvenimo metų, vėliau vaizdžiai aprašytų knygoje „Autobiografija“: „Rašyti mama nemokėjo, tik ant knygos skaitė, bet savo bajorišką kilimą ir lenkišką kalbą labai gerbė. Mus, savo vaikus, dabojo, kad lenkiškai kalbėtumėm, lenkiškas knygas liepė skaityti. Mano tėvai pas grapą Plioterį ištarnavo daugiau dešimt metų: tėvas – urėdu, motina – gaspadine. Baudžiauninkai nudirbo laukus, o dvarely gyveno tik tėvai, samdyta mergaitė ir piemuo bandai ganyti ir žiemą šerties.“
1965 m. minint Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtasis namas Bukantėje buvo restauruotas ir įrengta rašytojos memorialinė ekspozicija. 2012 m. pagrindinis dvarelio gyvenamasis „ponų“ namas dar kartą suremontuotas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Memorialinėje ekspozicijoje galima pamatyti autentiškų daiktų iš rašytojos gyvenamosios aplinkos, susipažinti su jos gyvenimu ir kūryba. Muziejuje rengiamos edukacinės programos „Žemaičių kulinarinis paveldas“.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą