##registracija##

Vardas
##pavarde##
##elektroninis-pastas##
Slaptažodis
##pakartokite-slaptazodi##
Registruotis

Plateliū dvara arklėdės/ Ožgavieniu ekspuozicėjė

Kuožna meta 46-ōjė dėina pris Šv. Veli̇̄kas, ontradėinie, vėsuo Žemaitėjuo i̇̄r švėntamas Ožgavienės. Nuorint pamati̇̄tė geriausē ėšsauguotas tuos švėntės tradicėjės , rēk atvi̇̄ktė na kor kėtor, vuo i Platelius.

Plateliū dvara arklėdie, katra i̇̄r pastati̇̄ta XIX o. II posie, nu 2011 m. veik vėinintelė Lietuvuo nuolatėnė Ožgavieniu kaukiu (liči̇̄nu) ekspuozicėjė – ožsienė turistams vėina iduomiausiu lonki̇̄tėnu vėitu vėsuo Žemaitėjuo! Īr sokaupta daugiau kāp 300 tradicėniu Ožgavieniu kaukiu. Vėsas – tik ėš Žemaitėjės. Dėdiōjė dali sodara kūrėnē ėš medė – juk Platelē nu sena garsie medėniu kaukiu meistrās.

Vėina svarbiausiu Ožgavieniu švėntės daliū – triokšmingas parsėrėngieliu eiti̇̄nės, ka ėš suodi̇̄bas i suodi̇̄ba nu ri̇̄ta ligi vakara par snėigus liuob klompuotė ligi 15 kaukietu žmuoniū būri̇̄s. Ožgavieniu kaukiu tradicėjė atsėrada priš daug šimtmetiu. Pagal senōjė lietuviu mėtuoluogėjė i̇̄r tėkama, ka nu rogiapjūtės ligi pat pavasarė dvasės sauga nomus, vuo par Ožgavienės tas dvasės rēk vari̇̄tė ėš nomū – ka ēto sauguotė laukus. Nuoriedamė, ka varuomas dvasės naprisėartinto pri veida (nes tėn sli̇̄p vėsas žmuogaus galės), liuob apsėsauguotė kaukiems: kou kaukė baisesnė, tou daugiau baida dvasės.

Nu XIX o. puopoliariausė Ožgavieniu eiti̇̄niu parsuonažā bova vels, daktars, gėltėnė, cėguons ėr ži̇̄ds. Vėinas kaukės liuob būtė papouštas aukštuoms apeigėniems karūnuoms, apraišiuotuoms spalvuotās puopierēs. So tuokiuoms karūnuoms Ožgavieniu parsėrėngielē liuob atruodi̇̄tė aukštesnė ėr bova matuomė ėš tuola.

Ėš geruokā senesniū laikū i̇̄r paveldieta dar vėina eiti̇̄niu dali̇̄vė – meška. Kažkumet par Ožgavienės meška liuob grumtėis so brėidio ėr anō liuob ėšvari̇̄tė karto so žėimo. Vieliau, ka mūsa pruotievē ėšmuoka prasėmaitintė ėš žemdėrbi̇̄stės, medžiuoklė pasėdarė nab tuoki svarbi, vuo meška so brėidio pakeitė kėtė dabartėniems Ožgavieniems privaluomė šventės parsuonažā: tarposavie basėgalėniejontis Lašėnėnis so Kanapėnio. Anū grumti̇̄nės simbuolėzou žėimuos ėr pavasarė demuonu kuova. Ka ėr kuoks stuors atruodi̇̄to Lašėnėnis, anō vėsumet nogal nupiepės, žėimuos nukonkints, pavasarė ėšsėėlgės Kanapėnis.

Bet pats svarbiausis švėntės parsuonažos bova Muorė – švėntės deivė. Dailē nuaugosi (tas reišk – stombi) ėr na vėsā apsėrėngosi, nes simbuolėzou gimstamoma ėr derlingoma. Plateliūs Muorė tradicėškā pritvėrtėn ont ratu tekėnė ir ragiu pavažuos. Ratu tekėnis – pavasarė, vuo ragiu pavaža – žėimuos simbuolē. Ronkuos Muorė tor spragėla. Ka arkli̇̄s trauk Muorė, ana sokas rato karto so spragėlo. Tēp i̇̄r bodėnama žemė – ka atgi̇̄tom so pavasario. Ožgavieniems bėngontėis, žeima ikūnėjonti Muorė i̇̄r sodegėnama ont lauža.

Kontaktai

II 10:00 — 17:00 Pietūs: 12:00 — 13:00
III 10:00 — 17:00 Pietūs: 12:00 — 13:00
IV 10:00 — 17:00 Pietūs: 12:00 — 13:00
V 10:00 — 17:00 Pietūs: 12:00 — 13:00
VI 10:00 — 16:45 Pietūs: 12:00 — 13:00

Žemėlapis

Atsiliepimai