Kažkumet ont kalna stuoviejosi Žemaitiu karaliaus pėlės. Vėina karta anō poltė sosėruošė švedu kariuomenė. Bet pėlės parūpa ėr rusu polkams. Abėdvė kariuomenės sosėkuovė tarposavie. Žemaitiu vads, nu pėlėis kuoru stebiedams slienie esėplėiskosi mūši, sošoka sava pavaldėnems: „Veiziekėt, karė tėnā!“ (liet. „Žiūrėkite, karas tenai!“). Nu tuo laika vėituovė vadėnama Kartena. Ta i̇̄r sena legėnda.
Vuo dar senesniūs raši̇̄tėniūs šaltėniūs Kartena (Cartine) mėnėma nu 1253 m. Tėkietėna, ka medėnė Kartenas pėlės bova pastati̇̄ta VIII–X o. ont pėliakalnė, mėnėma priš tō apraši̇̄tuo legėnduo. Kartenas pėliakalnis irėngts tēp, ka anō patėkėmā sauga natūralės gamtėnės kliūtis – Mėnėjės opės slienis ėr gėlės daubas. Pagal pėliakalnė gi̇̄ni̇̄bėnius itvėrtėnėmus gal sprė̄stė, ka IX– XIII o. Kartena bova svarbos senūju tuo krašta gi̇̄ventuoju koršiu istuorėnės Ceklė žemės gi̇̄ni̇̄bėnis ėr admėnėstracėnis cėntros (žemaitē čia isėtvėrtėn vieliau). Kartenas tvėrtuovē teka atlaiki̇̄tė na vėina prieša ontpouli, kuol, kāp manuoma, 1263 m. anō sodegėna kri̇̄žeivē.
Valsti̇̄bės sauguoms Kartenas pėliakalnis, kėtēp dar vadėnams Pėlėis, Švedu arba Lūžtėis kalno, i̇̄r pripažints nacionalėnės reikšmies koltūras paminklo. Istuorėni–arkeoluogėni kompleksa sodara na tik pėliakalnis so gi̇̄venvėitė, bet ėr Laumės kūlio vadėnams mitoluogėnis akmou so isprausto Karvės (vuo gal net ėr Velnė) piedo ėr natuolėi esontis Kartenas Lurds so gi̇̄duomōjė galė garsiejontio šaltėnio. Spiejama, ka ons i̇̄r irėngts bovosiuo paguoniu religėniu apeigū vėituo.
Salontū regėjuonėnė parka inėciati̇̄vo pėliakalnis ėr anuo aplinka 2012–2013 m. bova sotvarki̇̄tė Euruopas Sājungas stroktūrėniu fuondu liešuoms ėr pritaiki̇̄tė lonki̇̄tuojams.
Puiki gamta. Nuoširdūs žmonės.