Registracija

Vardas
Pavardė
Elektroninis paštas
Slaptažodis
Pakartokite slaptažodį
Registruotis

Žemaitijos liaudies architektūrai būdinga tai, kad ji išliko mažiausiai paliesta praeityje taikytų Lietuvoje reformų.

Žemaitijoje sodybos pasižymi dideliu plotu. Lyginant su kitomis Lietuvos etnografinėmis sritimis, trobesių jose daugiausia. Pilname žemaitiškos sodybos trobesių sąraše būdavo iki 10 statinių: namas (numas), klėtis, tvartai, daržinė, jauja, rūsys (šakniavaisiams laikyti pusiau į žemę įleista patalpa su stogeliu, ubladė (nedidelis pastatėlis su duonkepe krosnimi), bragas (šienui arba šiaudams sukrauti stogelis ant keturių stulpų), dengta žardinyčia arba žardai (žardinė), šulinys, stogastulpis. Originali pastatų architektūra, vidaus išplanavimas. Panašiai kaip ir visa sodyba, pastatų vidus labai diferencijuotas: gyvenamas namas dalijamas kartais iki 10 patalpų; tradicinė joje yra kai kur dar išlikusi virenė (kaminas) su ugniakuru. Klėtyse vėlgi randama iki 7 patalpų (grūdinė, klėtsanga, mėsinė, špikierius, mergų kamaros, vaikų, bočių kamaros). Tvartai neretai dvilinko, trilinko plano. Stogai dažnai keturšlaičiai, žemai nuleistomis pastogėmis, su gražiais čiukurais. Kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdyje dominuoja sodybos ansambliškumas, savitas jos siluetas, įsiliejimas į natūralią reljefo ir želdinių kompoziciją.

Žemaitiškos sodybos fasadas ne visada atgręžtas į kurį nors akiračio akcentą, pavyzdžiui, atvirą reginį nuo šlaito, rytų dalį (tai būdinga aukštaičiuose), kelią ir kt. Čia dažnas uždaras ansamblis. Fasadinė gyvenimo dalis dažnai „žiūri” pro medžius į artimą, savo pasirinktą (ąžuolą, daubą) ar net susikurtą (pastatytą stulpinį paminklą) grožį. Sodyboje ne vienas kiemas. Sodybos priekyje, tarp trobos ir klėties, yra švarusis kiemas. Kaimynystėje - sodas, bitės, gėlynas. Pastaroji sodybos dalis dažnai esti saulės atokaitoje ir užuovėjoje. Medžiais ir tvora atskirtas nedidelis patvartės kiemas, toliau, prie daržinės, jaujos ir žardų - žardiena, arba kluoniena. Ūkinė dalis neretai turi atskirą įvažiavimą. Sodybos pastatai išdėstyti laisvai, susidaro erdvūs kiemai. Plano architektūroje atsiranda netikėtai jaukių derinių. Juo labiau, kad dideliame plote pasiskleidusi sodyba nėra viename aukštyje - namas ir klėtis paprastai aukščiau, kiti ūkio pastatai nuslenka žemyn. Ten iškasama arba užtvenkiama kūdra. Minima žemaičiuose ir pirtis. Nors senoje žemaičių sodyboje pastatai plačiai išdėstyti, bet ji kompaktiška, jauki. Ji stovi sodintų medžių paunksmėje, dažnai šliejasi prie birštvos. Sodybos aptvertos savitomis žiogrių, dažniausiai statinėmis tvoromis, akmeninėmis krūsnimis.

 

Pagal Č. Kudabą