Nuo XIV iki XVI a. II pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. 1567 m. ji paminima kaip miestelis, o nuo 1570 m. tampa Gandingos valsčiaus centru, vykdančiu visas administracines funkcijas. Tais pačiais metais valdovas valstybinei žemėvaldai priklausiusį Plungės miestelį su dvaru iki gyvos galvos perduoda valdyti valsčiaus tijūnui Mikalojui Aleknavičiui Dorohostaiskiui. Nuo to laiko sparčiau ėmęs augti miestelis 1792 m. sausio 13 d. gauna Magdeburgo teises.
Ypač ryškius pėdsakus Plungės urbanistikoje paliko XIX a. pradžioje Plungę valdę grafai Zubovai ir kunigaikščiai Oginskiai. Jų valdymo laikais Plungėje buvo pastatyti statiniai, kurie ir šiandien galėtų papuošti ne tik nedidelį provincijos miestelį, bet ir bet kurį architektūriniais paminklais besididžiuojantį miestą. Tai parke Zubovų pastatyta pilaitė–laikrodinė, Florencijoje XIV a. pastatytų Vecchio rūmų imitacija, bei neorenesansinio ir neogotikos stiliaus Mykolo Oginskio dvaro ansamblio pastatai. Kunigaikštis Plungėje įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje muzikos mokyklų, kurioje mokėsi ir M. K. Čiurlionis. Kunigaikščių Oginskių rūpesčiu buvo pradėta naujos bažnyčios statyba, įrengta Lurdo grota. 1932 m. per Plungę buvo nutiesta ir atidaryta geležinkelio linija. Visą šį laikotarpį Plungės ekonomiką lėmė linų pluošto ir medvilnės fabrikas „Kučinskis – Pabedinskiai“, žydų verslai ir amatai bei vietos žemaičių žemės ūkio produkcija.
Sovietinės okupacijos metais miestas labai smarkiai pasikeitė tiek socialiniu, tiek urbanistiniu, tiek ekonominiu atžvilgiais. Nepriklausomybės metais pastatyti paminklai buvo nugriauti ir pastatyti nauji. Miestas smarkiai išaugo. Auga, gražėja Plungė ir šiandien.
Atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą